Diena be streso. Produktyvumas #1

Autorius Pexels (CC0)Mokomės ar dirbame, svarbu daryti tai efektyviai. Juk dienos produktyvumas labai priklauso nuo to, kaip pradedame rytą. Produktyviais save laikantys žmonės padeda sau susikurdami rutiną. Ką jie daro ryte? Ko galime iš jų išmokti?

1. Atsikelia SAVO laiku. Vieversiai ar pelėdos, priderina laiką kada keltis ir, kas dar svarbiau, kada atsigulti. Nors tyrimai rodo, kad anksčiau besikeliantys yra laimingesni ir sveikesni, tačiau ir pelėdos gali būti produktyvios rytais. Svarbu nespausti savęs keltis labai anksti, ypač jei sunku užmigti prieš vidurnaktį. Kūnas geriau žino, kada būna pasiruošęs migti bei keltis. Geriau „paderinti“ savo kėlimosi laiką, keičiant gulimosi laiką ir tai paverčiant įpročiu. Skaityti toliau

Meilė tai

CC0

Ar meilė yra jausmas? Kaip atsiranda ir kaip praeina? Kaip apibrėžiame meilė? Kiek meilės rūšių? Apie meilę tiek daug visko apipinta, tiek poemų ir romanų prirašyta, o atrodo, kad kiekvienas turime savąją meilės versiją. Tad kas gi yra iš tikrųjų? Ar įkandama mokslui paaiškinti?

Nors meilę galima priskirti vienai iš pagrindinių žmogaus emocijų, tačiau suprasti, kodėl ir kaip ji atsiranda, gali būti sudėtinga. Mokslininkai meilę pradėjo tirti ne taip jau seniai, nors nuo antikos laikų noras domėtis ir buvo, tačiau kaip objektas sulaukdavo tik poetų ir kitų romantiškų atstovų dėmesio. Juk anais laikais mokslas buvo vyrų prerogatyva, matyt vyrams meilė buvo per kietas riešutėlis. Skaityti toliau

Kitoks, provokatyvus koučingas

Įsivaizduokime koučingą, kurio pokalbyje dominuoja koučas sakydamas teiginius, dažnai absurdiškus, pasakodamas keistas istorijas ir iš pažiūros mažai klausydamas kliento, tačiau tai vyksta keistoje linksmoje atmosferoje, su dideliu įsitraukimu ir net juoku iki ašarų…

Ar tai dar galima vadinti koučingu? Nebent provokatyviu koučingu 🙂

provokatyvus_koucingas

Skaityti toliau

Kaip prasideda karjera mokykloje

Šiame tekste trumpai apžvelgsime problematiką, t.y. lūkesčius švietimui, kaip ir kuriame laikmetyje jie susiformavo. Tada pažiūrėsime iš darbuotojo-darbdavio perspektyvos, ko gi reikia darbe, bei ką „gamina“ Mokykla. Kokios sąsajos yra tarp perkeliamųjų, karjeros valdymo bei bendrųjų kompetencijų, apibrėžtų švietimo įstatyme? Paieškosime ašies, apie kurią jungti dalykais (fragmentiškai) pateikiamą ugdymo turinį. Ir pabaigai pažiūrėsime, kokios konkrečios veiklos mokykloje padeda mokiniui geriau susiplanuoti savo karjerą, bei iš to kylančius iššūkius pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams. Skaityti toliau

Renkuosi profesiją: kirpėjas–stilistas

Konsultuodamas moksleivius karjerai, padedu įsisąmoninti karjeros alternatyvų pasirinkimą. Juk tenka priimti pirmąjį karjeros sprendimą, pvz. mokantis 10 klasėje.

Praverkime uždangą ne tik apie kirpėjo profesiją, bet ir kas svarbu bei kokią informaciją galime susirinkti apie bet kurią norimą profesiją. Taip karjeros sprendimą priimti bus lengviau. Šiandien ir rytoj karjeroje nebeužtenka būti geru savo srities specialistu, reikia mokėti save „įdarbinti“, aktyviai kurti savo karjerą. Kirpėjas yra laisva profesija, nesunkiai pritaikysime ir kitoms laisvosioms profesijoms, ypač tiks toms, kuriose dirbama su žmonėmis.

Kirpėjas – stilistas, nuo ko pradėti? Skaityti toliau

Ko moko koučingas

Siūlau pažvelgti į koučingą netradiciškai, nežiūrėti į turinį, apie ką vyksta koučingas, o paieškoti, ko išmoko koučingas lyg tarp kitko, tarsi fone.

Tradiciškai koučingas pateikiamas kaip neperduodantis žinių ir tiesiogiai nieko neišmokantis. Tuo ir skiriasi nuo mentorystės, mokymų. Tačiau ir koučinge dažnai (jei kone kaskart) klientai kelia tikslus kažko išmokti ar kažką pakeisti, patobulinti. Pokytį irgi galima būtų prilyginti mokymuisi. Įvairūs tyrimai patvirtina, kad dauguma klientų koučingą renkasi būtent dėl įvairių tobulėjimo aspektų (tas pats išmokimas) ir statistiškai atrodo rečiau dėl įvairių motyvacijos aspektų. Taip gali atrodyti todėl, kad pvz. tarp 5 pagrindinių priežasčių, 4 yra susijusios su išmokimu ir 1 su motyvacija.

Iš tiesų koučinge nėra tokio ribojimo, kad negalima perduoti žinių ar ko išmokyti. Tačiau koučingas yra efektyvus būtent dėl savo nedirektyvumo ir tiesioginis mokymo ar žinių perdavimo aspektas, nors ir leidžiamas, yra greičiau išimtis, nei taisyklė. Koučingo mokymuose dažnai išvis draudžiama pradedantiesiems perteikti kokias nors žinias ar patirtis ir neteikti jokių patarimų.

Tad ko moko koučingas nemokydamas? Skaityti toliau

Greitas ar lėtas koučingas

fast-and-slowGyvenimo tempas keičia įpročius ir pvz. populiarūs įvairiausi užkandžiai bei greitas maistas gali atrodyti nebe tokia blogybė. Ar tikrai? Valgome ir geriame eidami, vairuodami, skaitydami, žiūrėdami TV ir pan. Sąmonę “užpilame” visokiais atraktoriais, nuolat tikriname mobilųjį, kuris beje gali veikti net duše (yra taip pateikiamų modelių). To pasekoje neturime laiko sustoti ir ne tik pavalgyti, bet ir pabūti su savimi tyloje… Koučingas kaip tik pateikia erdvę trumpam stabtelėti.

Kartais pats koučingas laikomas tam tikra mada, laiko padiktuotu poreikiu, tarsi būtų “greitas maistas” arba greitai vartojama psichoterapijos ir psichologijos atmaina. Apie sąsajas ar jų nebuvimą rašiau neseniai.

“Pamatuokime” koučingą iš vartojimo perspektyvos: kas koučinge gali vykti greitai, o kam reikia daugiau laiko. Skaityti toliau

Kodėl koučingas geresnis už psichologinį konsultavimą, mokymus

svartykles

“Geresnis” galite pakeisti kitu epitetu – brangesnis, efektyvesnis, taip pat neigiamu, jei taip norisi Smile Tam, kad apibrėžčiau koučingo sąvoką, pasinaudosiu būdu palyginti arba sugretinti, kitaip sakant ieškoti skirtumų. Koučingas turi bent 3 “pusseseres” – tai psichologinis konsultavimas, psichoterapija bei mentorystė, todėl lyginkime su jomis. Skaityti toliau

Kas yra pokytis

rodyklėKoučingas dažnai siejamas su pokyčiu. Kas gi yra pokytis kliento akimis? Kaip jį suvokia koučingo specialistas? Kas nulemia, įgalina pokytį?

Turėjau laimės dalyvauti grupinėje diskusijoje, kurioje gilinomės į pačius pokyčius ir tai kas lieka už kliento bei konsultanto suvokimo ribų psichoterapijoje. Tai buvo individualiosios psichologijos draugijos renginys, atstovaujantis Adlerio kryptį psichoterapijoje. Šios diskusijos forma buvo kaip grupinė supervizija (interviziją). Koks ryšys su koučingu? Skaityti toliau

Karjeros konsultavimas, nuo ko pradėti

© by Kęstutis Mikolajūnas“Studijos 2014” parodoje buvau parengęs pasirengimo karjerai klausimyną, kur laukiantis konsultacijos eilėje moksleivis pradėdavo reflektuoti bepildydamas jį. Prieš parodą neturėjau progos plačiau pristatyti, o dabar jau turiu patirties, kuria ir pasidalinsiu. Klausimyne yra 3 aspektai:

  • 12-mečio svajonė,
  • pirmoji darbinė patirtis ir
  • karjeros kompasas (jo poliai).

Apie kiekvieną atskirai. Skaityti toliau