Meilė tai

CC0

Ar meilė yra jausmas? Kaip atsiranda ir kaip praeina? Kaip apibrėžiame meilė? Kiek meilės rūšių? Apie meilę tiek daug visko apipinta, tiek poemų ir romanų prirašyta, o atrodo, kad kiekvienas turime savąją meilės versiją. Tad kas gi yra iš tikrųjų? Ar įkandama mokslui paaiškinti?

Nors meilę galima priskirti vienai iš pagrindinių žmogaus emocijų, tačiau suprasti, kodėl ir kaip ji atsiranda, gali būti sudėtinga. Mokslininkai meilę pradėjo tirti ne taip jau seniai, nors nuo antikos laikų noras domėtis ir buvo, tačiau kaip objektas sulaukdavo tik poetų ir kitų romantiškų atstovų dėmesio. Juk anais laikais mokslas buvo vyrų prerogatyva, matyt vyrams meilė buvo per kietas riešutėlis.

Meilė buvo tiriama empyriškai renkant ir sisteminant duomenis. Vienas pirmųjų 1977 m. John Lee aprašė 6 meilės rūšis, 3 pagrindinės:

  • Eros – erotinis geismas idealizuotam kitam žmogui,
  • Ludus – žaisminga ir džiaugsminga būsena, nebūtinai su rimtais ketinimais ir įsipareigojimu,
  • Storge – prisirišimas, būdinga tarp tėvų – vaikų, taip pat panašių interesų draugystės forma, vystosi prisirišimas (simpatija).

Lee naudojo spalvų analogiją, sumaišius pagrindines spalvas, gauname naujas. Išvestinės formos:

  • Mania (Eros + Ludos) – įkyri, maniakiška meilė,
  • Pragma (Ludos + Storge) – reali ir praktiška meilė, su išskaičiavimu,
  • Agape (Eros + Storge) – altruistinė, pasiaukojanti meilė.

Kiek vėliau, 1984 m. savo tyrime, Robert Sternberg ir Susan Gracek identifikavo vieną bendrą faktorių visoms meilės rūšims – intymumą. Čia turima omenyje intymumą, kaip didžiausią dvasinį artumą tarp žmonių, kuriam būdingas kito žmogaus supratimas ir palaikymas. O dar vėliau, tas pats Robert Sternberg pasiūlė 3 meilės komponentus:

  1. Intymumas (intimacy) – artumas, rūpestis ir emocinis palaikymas,
  2. Aistra (passion) – emocinė ir fizinė trauka, įskaitant seksualinį potraukį ir kitus intensyvius potyrius,
  3. Įsipareigojimas (commitment) – apima mylinčiųjų sprendimą įsipareigoti vienas kitam ir puoselėti šią meilę laikui bėgant.

Skirtingas šių komponentų buvimas ar nebuvimas sąlygoja skirtingas meilės rūšis. Sternberg pažymėjo, kad kuo daugiau komponentų, tuo ilgalaikiškesnė meilė. Pvz,, tik iš 2 komponentų, be aistros, bus gailestinga meilė, be įsipareigojimo – aistringa (kaip įsimylėjimas), o be intymumo – kvaila, tuščia. Tik visus 3 komponentus turinčią meilę galime vadinti tobula, išbaigta (consummate love).

Dar įdomesnius dėsningumus tyrimai atskleidė tiriant šiuos komponentus skirtingose kultūrose. Kaip žinia, vakaruose vyrauja individualizmas, rytuose, Azijos šalyse – kolektyvizmas. Ge Gao 2001 m. studijoje nustatė, kad rytuose žmonės tikisi meilės augimo laikui bėgant santuokoje, o renkantis sutuoktinį svarbūs praktiški dalykai, kaip pajamų augimo galimybė didėjant šeimai. Tuo tarpu vakaruose didesnis dėmesys į jausmus, fizinį patrauklumą, jaudulį. Visose kultūrose intymumas ir įsipareigojimas buvo panašūs, o aistra menkesnė kolektyvinėse kultūrose ir didesnė individualistinėse.

Matomai meilė dažniausiai atsiranda nuo įsimylėjimo (aistra + intymumas), nuo geismo ir tada atrandamas dvasinis artumas, intymumas arba atvirkščiai, esant artumui, atsiranda geismas. Ir tik vėliau sąmoningai ar ne nusprendžiame įsipareigoti vienas kitam. Kitaip tariant, nėra įsipareigojimo, nėra meilės, pilnavertės meilės.

Su meilės diena Jus, mielieji! Tebūnie tai prisiminimas, kaip puoselėti meilę, kiekvieną iš 3 jos dalių, kiekvieną, ne tik šią dieną!

Skiriu mylimai žmonai Laurai.

Komentarai

komentarų

One comment

  1. Gyvenime iš tiesų yra visai nedaug svarbių dalykų. Prasmingi ilgalaikiai santykiai neabejotinai yra vienas iš jų. Laimės visiems kuriantiems santykius ir sėkmės jų ieškantiems. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *