Kaip prasideda karjera mokykloje

Šiame tekste trumpai apžvelgsime problematiką, t.y. lūkesčius švietimui, kaip ir kuriame laikmetyje jie susiformavo. Tada pažiūrėsime iš darbuotojo-darbdavio perspektyvos, ko gi reikia darbe, bei ką „gamina“ Mokykla. Kokios sąsajos yra tarp perkeliamųjų, karjeros valdymo bei bendrųjų kompetencijų, apibrėžtų švietimo įstatyme? Paieškosime ašies, apie kurią jungti dalykais (fragmentiškai) pateikiamą ugdymo turinį. Ir pabaigai pažiūrėsime, kokios konkrečios veiklos mokykloje padeda mokiniui geriau susiplanuoti savo karjerą, bei iš to kylančius iššūkius pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams.

Šiandien ugdymo programa yra pakankamai standartizuota ir taikoma visose šalies mokyklose. Potencialiai kiekvieno miesto ar kampelio mokinys ugdomas pagal tą pačia programą, dažnai iš tų pačių vadovėlių, laiko standartizuotus testus ir egzaminus. Tačiau gyvenime, net suolo draugai (nors kai kuriose šalyse ar įstaigose sėdi ir po vieną) dirbs skirtingus darbus ir skirtingose profesijose sieks karjeros. Darbdaviai šiandien ieško kūrybiško, atsakingo, iniciatyvaus darbuotojo. Ir tai didelis iššūkis švietimo sistemai, pagal standartizuotą programą „kepti“ individualias asmenybes! Mokykla, tokia kaip šiandien turime, iš esmės mažai pakito nuo to laiko, kai atsirado industrinio amžiaus pradžioje. Išlieka ritmas, t.y. pertraukų ir pamokų tinklelio struktūra, skaldymas arba padalinimas į ugdomuosius dalykus. Tačiau gyvenime nebūna (arba pasitaiko retai) atskirai istorija, geografija, matematika, muzika ir kalbos.

Lūkesčiai švietimui (Mokyklai) yra tokie dideli ir ateina iš praeities, kai išsilavinimas savaime reiškė geresnę padėtį visuomenėje, didesnę algą arba tai buvo tarsi bilietas į sėkmę. Šiandien, kai kiekvienas potencialiai turi gerą išsilavinimą, įskaitant daugiau nei 1/5 turintys aukštąjį Lietuvoje, jau nebeužtenka vien tik išsilavinimo „kaip vakar“ ir sėkmei reikia gerokai daugiau. Jei praeityje standartiškai galvojome apie karjerą vienoje kryptyje arba net vienoje įstaigoje, tai šiandien lojalumas vienam darbdaviui visą gyvenimą jau nebėra toks aktualus. Individuali karjera, jos iššūkiai, mokymosi ir tobulėjimo galimybės tampa svarbesnės. Nors institucinių darbo vietų yra dauguma, tačiau Lietuvoje šiandien 40% dirba laisvosiose profesijose arba sau. Šiandien negana būti geru specialistu, reikia gebėti save „įdarbinti“, kuri profesinius ryšius, planuoti savo karjerą. Vakarų Europoje ir Amerikoje žmonės keičia karjerą 6 kartus per darbingą amžių.

Tad problema yra suderinti individualybę, kaip dauguma ugdymo įstaigų ir deklaruoja humaniškumą, individualumą su standartizuotu ugdymo procesu. Kitas problemos aspektas, kad šiandien reikia gerokai kitos ugdymo kokybės, nei tik perteikti vakar dienos ribotas žinias.

Individuali karjera gali būti tas kamienas, apie kurį mokinys jungia fragmentais arba dalykais gaunamą ugdymo turinį mokymo procese. Juk jei nežinai, kam tau reikės geometrijos ir dailės gyvenime, tai ir mokytis nesinorės. Galvoti apie karjerą reikėtų pradėti jau darželyje, juk vaikai natūraliai išbando ir sportą, ir šokius, ir kūrybą. Sistemiškai karjeros aplankas gali atsirasti penktoje klasėje, kuriame būtų sisteminamos patirtys bei užsimegztų karjeros planas-projektas. Be to, dvylikamečio svajonių karjera turi didelę reikšmę karjeros pasirinkimams suaugus. Juk penktokas užtikrintai atsakys, kad pvz. nori būti dainininke ar policininku.

Pažiūrėkime, kaip siejasi perkeliami gebėjimai (ang. transferable skills – tai tokie, kurie pasikartoje kiekvienoje profesijoje, išmokus vienoje, galima bus lygiai taip pat taikyti ir kitoje – dar gali būti vadinami kompetencijomis, kompetentingumais, čia sąvokos vartojamos kaip sinonimai nors tokie ir nėra) siejasi su karjeros valdymo ir švietimo įstatyme apibrėžtomis bendrosiomis kompetencijomis. Ryšys yra tiesioginis, didelė dalis bendrųjų kompetencijų „persidengia“ su karjeros valdymo kompetencijomis ir turi atitikmenį perkeliamuose gebėjimuose. (Žr. lentelę)

Švietime Karjeros Perkeliamosios
Asmeninės

Komunikavimo

Socialinės – pilietinės

Savęs pažinimas:
– asmeninės- socialinės
Bendrosios

Socialinės

Pažinimo

Mokėjimo mokytis

Karjeros galimybių pažinimas Bendrosios

Sisteminės

Kūrybiškumo Karjeros planavimas Sisteminės
ir iniciatyvumo Karjeros įgyvendinimas Resursų vadyba

Taigi matome, kad reikšmingos dalies kompetencijų, kurių reikės kiekvienoje profesijoje, galima būtų gauti jau mokykloje ir jos deklaruojamos švietimo dokumentuose.

Lietuvoje yra pakankamai naujas dalykas kalbėti apie ugdomas kompetencijas, nors jos ir apibrėžtos švietimo įstatyme. Bėda ta, kad kompetencijas gerokai sunkiau pamatuoti nei žinias arba atkartojimą. Nors yra daug metodinių priemonių kompetencijų matavimui, pvz. mokymosi mokytis kompetencijai, tačiau jos nėra mokytojo kasdienybėje taikomos. Tai greičiau siekiamybė, kuri taps aktuali ateityje, kai išorės spaudimas švietimui (lūkesčiai) dar padidės ir kartu standartizuoti testai bei egzaminų užduotys bus dar labiau orientuotos į gebėjimus ir kūrybiškumą, nei tik žinojimo atkartojimą.

Kokios naujos veiklos mokymo procese padėtų mokiniui ugdytis, t.y. gauti daugiau iš Mokyklos ir lengviau perkopti karjeros slenksčius, iš mokyklos į universitetą, į darbą?

Karjera, kaip ašis, jungianti individualumą arba humaniškąjį aspektą ir konstruktyvizmą, kaip mokymosi teoriją yra puikus pamatas, padedantis sujungti patirtis mokykloje bei už jos ribų. Juk neformalus švietimas, laisvalaikis taip pat yra interesai karjeros plane. Fragmentiškai karjera svarbi jau nuo pradinių klasių, pvz. profesijų atstovų pristatymai ir pažintinės paskaitos, išvykos ir ekskursijos į darbo vietas ir pan., kurių pagrindinis tikslas susipažinti su įvairių profesijų atstovais, jų darbo kontekstu bei darbo aplinkomis. Dažnai suaugę mokymąsi mokykloje lygina su darbu, kodėl gi neparodyti ir nepadėti pasilyginti pačiam pradinukui?

Viduriniame ugdyme karjeros portfelis (aplankas) padėtų rinkti reikšmingas patirtis bei specialistų, mokytojų grįžtamąjį ryšį, kuris pasitarnautų reflektuojant bei kuriant karjeros planus. Kasmet perrašomas karjeros planas nuo svajonių pereitų konkretesnius tikslus vyresnėse klasėse. Kartu būtų reikšmingas pagrindas priimant karjeros sprendimus, pvz. 10 klasėje renkantis mokomuosius dalykus būtų atsižvelgiama į išsikeltas svajonių profesijų alternatyvas. 11-12 klasėse karjeros planas (portfelis) labiau būtų tikslinamas ir gilinamas, pvz. svarstant pasirinktos profesijos specializacijų alternatyvas bei konkrečius karjeros kelius.

Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai, norėdami padėti mokiniui, turi padėti prisiimti atsakomybę ir padėti integruoti fragmentišką standartizuotą ugdymo turinį. Jei mokykloje vyrauja paskaitos tipo ugdymo procesas, tai ugdymo karjerai pamokos turėtų būti priešingai (pagal Kolbo eksperimentinį mokymosi modelį) seminarų tipo, arba didžia dalimi refleksinės su kryptimi į ateitį, planus bei skatinančios veikti ir būti atskaitingu, pirmiausia prieš save.

Mokslo metų pradžioje reikėtų išsikelti mokymosi tikslus metams ar/ir semestrui (trimestrui), o metų pabaigoje įsivertinti. Metų eigoje reguliariai pasitikrinti planus bei siekius, įsivertinti, o reikalui esant, koreguoti. Karjeros užsiėmimuose ugdyti karjeros valdymo kompetencijas, iš kurių pagrindinė, nuo kurios prasideda karjeros planavimas yra savęs pažinimas (asmeninės ir socialinės kompetencijos). Kita svarbi kompetencija, darbo ir mokymosi pasaulio pažinimas. Pačiam susirinkti informaciją, galbūt paimti interviu iš profesijos atstovo ar šešėliauti darbo vietoje, o vyresniems ir atlikti praktiką. Pati veikla, ypač už mokyklos ribų, savaime yra vertinga, tačiau dar vertingesnė bus, kai patirčių refleksijos bus kaupiamos karjeros portfelyje.

Be aprašytų prevencinių veiklų, dar svarbi individuali pagalba arba konsultacijos, kai jos prireikia. Tinkamai organizavus prevencines veiklas, karjeros konsultacijų reikės iki 20% mokinių. Vien todėl psichologas ar socialinis pedagogas (nuo 2017 m. ir karjeros specialistas), kuris gi atsakingas už konsultavimą karjerai, turi skirti dėmesio tyrimams (apklausoms) bei aktualaus prevencinių pamokų turinio parinkime. Geriau, kai ugdymas karjerai ir konsultavimas atskiriamas ir atliekamas skirtingų asmenų. Konsultavimui kuriamas ypatingas santykis, grįstas pasitikėjimus ir sunkiau sukurti pasitikėjimo santykį bei išlaikyti konfidencialumą dvigubose rolėse, kaip mokytojo ir konsultanto. Taigi konsultantui tenka sunki užduotis, užsiimti prevencine veikla ir kartu konsultuoti. Kad lengviau būtų derinti šias roles, reikėtų atskirti laike ugdymą (prevenciją) ir konsultavimą (postvenciją) tiems patiems mokiniams.

Šiame tekste apžvelgėme lūkesčius švietimui ir iššūkius, kuriuos šiandien diktuoja darbo pasaulis. Vis didesnę atsakomybę už karjerą tenka prisiimti individui, Mokyklai tenka didelis iššūkis biurokratiškai „nuleidžiamam“ standartizuotam ugdymo turiniui (programų pavidalu, kas yra direktyvu) suderinti su demokratiškumu bei humanizmu ir perduoti prisiimtą atsakomybę pačiam individui, t.y. mokiniui. Ateitis nėra tokia garantuota ir apibrėžta, reikalauja daugelio gebėjimų ugdymo dar mokyklos suole. Pasitikintis, įgudęs mokinys gebės lengviau priimti karjeros sprendimus, lengviau pereiti karjeros slenksčius iš vienos mokymosi įstaigos į kitą, iš mokslo į darbą ir t.t. Mokomės ne tik mokykloje, tačiau mokykla turi priemonių ir yra geriausia partnerė integruojant bei kaupiant visas individualias mokymosi patirtis. Mokytojams bei švietimo pagalbos specialistams tenka naujos rolės atliepti individualius mokinių poreikius bei atrasti naujus ugdymo būdus.

Geras mokytojas nebūtinai tas, kuris moka gražiai pateikti savo dėstomą dalyką ir pasotinti mokinius, geras tas, kuris moka pažadinti alkį mokymuisi. Ateitį kuriame šiandien!

Komentarai

komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *