Karjeros konsultavimas, nuo ko pradėti

© by Kęstutis Mikolajūnas“Studijos 2014” parodoje buvau parengęs pasirengimo karjerai klausimyną, kur laukiantis konsultacijos eilėje moksleivis pradėdavo reflektuoti bepildydamas jį. Prieš parodą neturėjau progos plačiau pristatyti, o dabar jau turiu patirties, kuria ir pasidalinsiu. Klausimyne yra 3 aspektai:

  • 12-mečio svajonė,
  • pirmoji darbinė patirtis ir
  • karjeros kompasas (jo poliai).

Apie kiekvieną atskirai.

Prieš pradedant, šiek tiek susitarimų ir parodos konteksto pristatymo. Čia klientą vadinsiu moksleiviu, dauguma ir buvo tokių, o procesą konsultavimu, nors esu koučingo specialistu ir konsultavimui naudoju koučingą bei vadovaujuosi koučingo profesiniais standartais (etikos kodeksu). Šiame kontekste koučingas kiek skiriasi, nei įprastai su suaugusiais. Panašumai ir skirtumai matomai verti atskiro straipsnio, dabar tik pažymėsiu, kad yra direktyvesnis ir turi ribas, kurias apibrėžia karjeros samprata:

Karjera – visą gyvenimą trunkanti asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seka.

Karjeros plėtojimas – visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu asmuo valdo savo mokymąsi, saviraišką ir darbą.

Karjeros konsultacijos (ir taip pat ugdymo karjerai, kur ugdomos karjeros kompetencijos: savęs pažinimo, mokymosi ir darbo galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir įgyvendinimo) tikslas yra padėti priimti karjeros sprendimą. O kalbant apie moksleivius, tai paprastai pirmasis karjeros sprendimas jų gyvenime, anksčiau to nedarė, neturi patirties nei pasitikėjimo, o mokykla ir visuomenė spaudžia tai padaryti. Pvz., 10 klasėje, pavasarį turi rinktis dalykus bei lygius, kuriuos mokysis kitus 2 metus ir laikys egzaminus, kurie savo ruožtu nulems, į kurią universiteto programą pretenduos įstoti. Tiek apie kontekstą.IMG_0017s

Pradžioje, prieš pasineriant į konsultavimą, turime sukurti kontaktą, pasitikėjimą. Čia nėra nesvarbių detalių, juk pasitikėjimas kuriamas nuo pirmo žvilgsnio, nuo pirmos akimirkos. Paprastai aš atsistodavau ir nueidavau atsivesti pirmąjį eilėje belaukiantį moksleivį. Parodoje turėjome gan nemažą konsultavimo erdvę, kur vienu metu konsultavo iki 30 konsultantų, o laukimo ir registracijos erdvė buvo atskirta pasuktų stendo skydų konstrukcija, savotiška širma ar “praėjimo vartais”, kur ant sėdmaišių ar stoviniuodami moksleiviai laukė savo eilės.

Pakvietęs sekti paskui, ir atvedęs iki foteliukų poros, pasiūlydavau prisėsti, atsisėsdamas iš paskos, leidęs pasirinkti norimą iš 2 vietų. Pasisveikinimas, akių kontaktas, prisistatymas vardu bei susipažinimas, šypsena, pasiteiravimas apie savijautą, nuotaiką – jau ledai pralaužti. Kadangi konsultacijos laikas ribotas (paprastai 20-30 min), tai pirmas klausimas tiesiai: “kodėl tu čia?”. Kartais sekdavo antrasis “ko tikiesi iš manęs?”. Šioje vietoje svarbu susitarti, koučinge tai vadiname kontraktu, kur suderiname lūkesčius ir apsibrėžiame konsultacijos sėkmės rodiklius. Kartais tenka paaiškinti, kad patarimų stengsiuosi neduoti arba pirma išnaudosime kitus resursus, tik po to patarimai. Kartais paaiškindavau, kad karjeros projektavimą siūlome pradėti nuo savęs ir tik vėliau ieškoti alternatyvų ir kelių arba, kokį atlygį rinkoje galiu gauti už tai.

12-mečio svajonė, kodėl svarbi?

12 m. vaikai žino kuo bus suaugę ir nesvarbu, kad tarp jų bus daug svajojančių būti astronautais, lakūnais, gydytojais, policininkais ir t.t. Tai visai nereiškia, kad svajonę reikia tiesiogiai sieti su dabartimi ir dabartiniais siekiais. Tačiau tame yra didžiulis resursas, kadangi tai buvo neseniai ir lengva prisiminti, tokiame amžiuje dar buvo mažai pareigų ir pasaulis atrodė gražesnis, paprastesnis, kitaip tariant, vaikas gyveno autentiškesnį gyvenimą. Vėliau rolės, kaukės, pareigos pridengia arba tenka labiau prisitaikyti ir pasaulis atrodo sudėtingesnis. Taigi, mums labai svarbu “prisikasti” prie identiteto ir iš ten perkelti į šiandieną tai, kas suteiks pasitikėjimą ir padės planuoti savo karjerą. Geri klausimai gali būti:

Ką šios svajonės sako apie Jus svarbaus?

Kaip tada suvokėte supantį pasaulį? Koks supo pasaulis? (įvardinti kuo daugiau epitetų, pvz. draugiškas, tobulas)

Koks Jūsų santykis su pasauliu? Iš kokio taško (pasaulio atžvilgiu, įsivaizduokime jį ribotą, apvalų) žvelgėte tada į jį? (iš viršaus – lyderis, mėgsta vertinti, centre – lepintas jaunėlis šeimoje, kitaip “pasaulio bamba”, iš šono – pasyvus stebėtojas).

Klausiant apie svajones, pateikiau savo vidinio dialogo interpretacijas, jas retai įgarsindavau, tik tada, kai norėjau pasitikslinti, kad geriau suprasti moksleivio pasaulėžiūrą. Būtent šioje vietoje nereikia interpretuoti, tačiau pasirinkti kuo daugiau detalių, iš kurių ir susideda pasitikėjimas, kurio netrukus labai prireiks. O apibendrinimui apie svajones puikiai tinka klausimas:

Kas iš tos svajonės tebėra aktualu šiandien?

Kitą kartą apie pirmąją darbinę patirtį.

Bus malonu sulaukti atsiliepimų, klausimų, komentarų Šypsena prisimerkus

Kęstutis

Komentarai

komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *